 Reikalingas visuomeninis sąjūdininkų sambūris, kuris papildytų esančius klubus ir atliktų bent kelias funkcijas:
a) Sutelkti tuos sąjūdininkus, kuriems ir šiandien Sąjūdžio tikslai nėra tuščias žodis;
b) Padėtų įveikti sąjūdininkų marginalizavimo problemą - esame ne tik išsklaidyti, bet bebalsiai ir net tam tikra prasme ujami (ypač rajonuose);
c) Sąjūdžio Bendrija padėtų ginti ne tik sąjūdininkų teises, bet ir Sąjūdžio atmintį, kurią uzurpavo vadinamasis "Lietuvos sąjūdis", kontroliuojantis net priėjimą prie archyvų, netgi - perrašinėjantis istoriją (pvz., neseni įvykiai Seime, Sąjūdį mėginant "pradėti" tik nuo Steigiamojo suvažiavimo); d) Tik Bendrija sudarytų galimybę tvirtai ir įtaigiai išsakyti sąjūdinį požiūrį į dabartinį Lietuvos gyvenimą - be jos išsibarstę sąjūdininkai gali nebent pavieniui ir be jokio atgarsio reikšti savo nuomonę ir pasipiktinimą tuo, kas vyksta;
e) Į tokio pobūdžio bendriją galėtų jungtis ir aktyvus mąstantis jaunimas ir ne tik jaunimas.
Šie pagrindiniai tikslai (jų sąrašą plėstume ir detalizuotume bendrijos steigimo dokumentuose) yra daugiau negu pakankami ir labai svarbūs. Svarbiausia, jie nedubliuoja klubų tikslų: jokia klubų asociacija, juo labiau pavieniai klubai, tokių uždavinių spręsti negali.
Tai jokia alternatyva, o klubų veiklos papildymas ir praturtinimas. Klubai gerai. Tačiau be jų reikalingas ir platesnis sąjūdininkų bei bendraminčių susivienijimas, galintis kalbėti taip, kad sąjūdininkų balsas būtų girdimas. Pvz., į LPS IG klubo įspėjimus dėl aukštojo mokslo reformos, energetikos problemų sustabdžius Ignalinos AE niekas iš esmės neįsiklausė tiesiog todėl, kad visi žino, jog tai tėra keliolikos žmonių nuomonė. Todėl reikalinga bendrija. Klubai, kokie jie yra šiandien, yra bebalsiai ir gali užsiimti tik memorialine veikla. Beje, „Lietuvos Sąjūdis“ net ir to neleidžia ar bent trukdo, jei autorius nėra „palaimintųjų“ sąraše.
Vytautas Radžvilas, Zigmas Vaišvila
2009-06-18
|