 Gerb. Akademike, šiandien leiskite keiptis į Jus ir pasveikinti kolegų – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo narių - vardu šio garbingo ir prasmingo jubiliejaus proga. Vasario mėnesį, sveikinant panašiu pretekstu prof. Br. Genzelį, teko samprotauti apie asmenybių vaidmenį Atgimimo istorijoje ir racionalaus proto bei mąstymo problemas. Nepavyks šios temos išvengti ir šiandien.
Jūsų atsiradimas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinėje grupėje, manau, buvo ne tik logiškas, bet ir labai sveikas, prasmingas įvykis. Neanalizuodamas iniciatyvinės grupės išrinkimo 1988 m. birželio 3 d. Mokslų akademijos salėje aplinkybių, atkreipsiu dėmesį į tai, kad ne tik Jūsų žinios ir autoritetas buvo svarbūs Atgimimo istorijoje. Jūsų išskirtinis ramumas ir santūrumas, kurie ne kartą tiek mus, tiek kitus, šio istorinio Lietuvos virsmo metu skubančius pasitikti įvykius, prasmingai pristabdydavo ir priversdavo susimąstyti bei įsigilinti į Jūsų žodžius, argumentus. Ir tai buvo būtina, nors ne kartą mintyse ar pokalbiuose siauresniame rate mes ir pyktelėdavome. Jūsų polinkis ir pamoka visiems mums mąstyti ir analizuoti įvykius derinyje su bendru visos tautos veržlumu ir dvasios polėkiu buvo labai svarbūs ieškant ir randant taip būtiną protingą pusiausvyrą. Pusiausvyrą tarp norų ir realybės. Pusiausvyrą, padėjusią tautai taikioje kovoje pasiekti sunkiai įsivaizduojamą stebuklą – Nepriklausomybės atkūrimą.
Ko gero tik dabar galima visapusiškai suvokti Jūsų nuomonės, pagrįstos gyvenimiška patirtimi ir akademinėmis žiniomis, kurias Jūs puikiai sugebate skleisti visuomenėje ir pritaikyti konkrečiuose darbuose, svarbą. Mažai kam žinoma ir tai, kad Jums, kaip vienam iš nedaugelio iniciatyvinėje grupėje tuo metu mokėjusiam anglų kalbą ir turėjusiam didžiulį ekonomikos ir tarptautinės politikos žinių bagažą, buvo patikėti pirmieji Sąjūdžio kontaktai užsienyje, M. Gorbačiovo „perestroikai“ jau leidus mums ten ištrūkti. Sąjūdis ir Lietuvos žmonės Jumis pasitikėjo ir tikėjo. Jūsų, kaip Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio kelto kandidato, išrinkimas TSRS liaudies deputatu 1989 m. kovo 26 d. tai patvirtino. Jūs nenuvylėte – kantriai ir nuoširdžiai, pasiaukojančiai įvykdėte šią savo ir tautos patikėtinio pareigą. Kad tokius deputatus matytume šiandien Europos parlamente... Nuoširdžiai linkiu šiuos ir kitus svarbius Jūsų ir Atgimimo istorijos puslapius sudėlioti ne tik mintyse, bet ir raštu istorikų ir visuomenės pažinimui, vertinimui.
Šiandien Jūs vėl visuomenės tarnystėje, aktyvus jos dalyvis ir produktyvus autorius – pilietiškumo pavyzdys. Visuomenėje, kurioje labai trūksta ne tik pilietiškai aktyvių žmonių, bet ir mąstymo, - tai labai svarbu. Šiandien tai - bene svarbiausi dalykai, kurie drauge su žiniomis ir visuomenės susitelkimu geriems ir prasmingiems darbams gali nuversti kalnus. To labai mums visiems šiandien trūksta.
Bendroje veikloje mes visi patyrėme vieną pagrindinių žmogaus gyvenimo ir jo prasmės vertybių: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suteiktą galimybę ekstremaliomis sąlygomis pažinti iš arti aibę naujų žmonių, bendražygių, draugų ir patirti bene sudėtingiausią išbandymą gyvenime – pasitikėjimą žmogumi. 1988 m. birželio 3-ioji suvedė mus visus šiam išbandymui. Ir mums visiems, gerb. Antanai, labai smagu, kad mes buvome ir esame drauge.
|